Panašu, kad vienas pirmųjų mūsų visuomenės susidūrimų su informacijos pradingimu nutiko gana seniai. Tada dar nerūpėdavo niekam data recovery in London, nes viskas buvo labai fiziška. Karų ir stichijų, nelaimių metu dingdavo miestai, būdavo nušluojami nuo žemės paviršiaus kaimai, o toks dalykas kaip usb data recovery atrodė apskritai kaip neįmanomas dalykas. Kada pradėjo dingti skaitmeninė informacija? Labai daug jos sudegė juostose, pirmuose kino teatruose, kur gaisras būdavo dažnas reiškinys. Didžioji dalis ankstyvojo kino yra tiesiog sudegusi tokiu būdu. Mums duomenys dingsta iš nuolatinių prietaisų, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Iš telefono

Dar prieš 15 metų mums ėmė dingti telefonai, pradėjome juos pamesti, būti apvogtais ir pan. Be to, turbūt ir saugiai naudotis dar nemokėjome. Normalu, kad iš telefono duomenys dingsta nuolatos, ir tai dažniausiai būna telefono numeriai bei kita panaši aktuali informacija. Iš tiesų, kas gali būti nemalonesnio nei ta žinia, kad ir vėl pradingo tavo informacija. Norėtųsi, kad ji visada sėkmingai būtų savo vietoje, tačiau vis nutikdavo, kad netekus telefono reikėdavo ir vėl žmonių prašyti pasakyti savo telefono numerius. Kol nebuvo papildomų atminties kortelių ir kitų saugojimo skaitmeninių informacijos būdų, tol, atrodydavo, informacija tiesiog kažkur dingdavo.

Iš kompiuterio

Skaityti straipsnį “Iš kur pradingusi informacija – vertingiausia” »